Carl Orff (1895 – 1982, Vokietija)
Vokiečių kompozitorius Carlas Orffas žinomas ne tik savo kūryba, bet ir originalia vaikų muzikinio ugdymo sistema. 1924 m. C. Orffas su D. Gunther įkūrė Gimnastikos, šokio ir muzikos mokyklą, kurioje įgyta patirtis tapo jo muzikinės pedagoginės sistemos pagrindu: vaikai mokomi kolektyvinio muzikavimo – dainuoti, improvizuoti ir groti paprasčiausiais mušamaisiais muzikos instrumentais. C. Orffas sukūrė instrumentų rinkinį, vadinamą „Orffo orkestru“, skirtą muzikiniam ugdymui. 1930 – 1935 m. pasirodė 5 dalių pedagoginis veikalas „Orff-Schulwerk“ („Orffo muzika mokyklai“, su G. Keetman, 5d., II redakcija 1950-1954), kur aprašyti svarbiausi koncepcijos principai:
1. Kūryba – žmogaus dvasingumo ugdymo komponentas. Ji paremta natūraliais poreikiais kūno judesiu išreikšti emocijas, sieti meninę veiklą su aplinka, tradicijomis.
2. Muzikos, šokio, teatro ir kalbos integracija padeda pajusti atskirų dalykų tarpusavio ryšį ir kartu susikurti visuminį meninį vaizdą.
3. Klausymo įgūdžiai ir artistiškumo ugdymas ugdytinius išmoko sukaupti dėmesį, aktyviai klausytis savęs ir kito, išreikšti save kitų akivaizdoje (scenoje).
4. Muzikos improvizavimas, muzikos atlikimas pradiniuose etapuose – elementarus muzikavimas, paremtas ostinato ritmais, nesudėtingomis intonacijomis, nesudėtingu akompanimentu, padeda emociškai išgyventi muzikos žavesį, o vėliau – suvokti ją racionaliai.