Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors
mobile toggle
mobile toggle

Carl Orff (1895 – 1982, Vokietija)

 

Vokiečių kompozitorius Carlas Orffas žinomas ne tik savo kūryba, bet ir originalia vaikų muzikinio ugdymo sistema. 1924 m. C. Orffas su D. Gunther įkūrė Gimnastikos, šokio ir muzikos mokyklą, kurioje įgyta patirtis tapo jo muzikinės pedagoginės sistemos pagrindu: vaikai mokomi kolektyvinio muzikavimo – dainuoti, improvizuoti ir groti paprasčiausiais mušamaisiais muzikos instrumentais. C. Orffas sukūrė instrumentų rinkinį, vadinamą „Orffo orkestru“, skirtą muzikiniam ugdymui. 1930 – 1935 m. pasirodė 5 dalių pedagoginis veikalas „Orff-Schulwerk“ („Orffo muzika mokyklai“, su G. Keetman, 5d., II redakcija 1950-1954), kur aprašyti svarbiausi koncepcijos principai:

 

1. Kūryba – žmogaus dvasingumo ugdymo komponentas. Ji paremta natūraliais poreikiais kūno judesiu išreikšti emocijas, sieti meninę veiklą su aplinka, tradicijomis.
2. Muzikos, šokio, teatro ir kalbos integracija padeda pajusti atskirų dalykų tarpusavio ryšį ir kartu susikurti visuminį meninį vaizdą.
3. Klausymo įgūdžiai ir artistiškumo ugdymas ugdytinius išmoko sukaupti dėmesį, aktyviai klausytis savęs ir kito, išreikšti save kitų akivaizdoje (scenoje).
4. Muzikos improvizavimas, muzikos atlikimas pradiniuose etapuose – elementarus muzikavimas, paremtas ostinato ritmais, nesudėtingomis intonacijomis, nesudėtingu akompanimentu, padeda emociškai išgyventi muzikos žavesį, o vėliau – suvokti ją racionaliai.

 

Carlo Orffo sukurta vaikų muzikinio ugdymo sistema „Schulwerk“ – tai penkių tomų ritmizuotų žodžių, deklamacijų, ritminių pratimų, įvairios apimties vokalinių-instrumentinių kūrinių, skirtų dainuoti, groti, improvizuoti besimokantiems muzikos vaikams, rinkinys. Autorius teigia, kad muzika neatsiejama nuo judesio ir kalbos įgūdžių, įgytų vaikystėje. Jo manymu, muzikinis vaikų ugdymas turi prasidėti nuo „elementarios muzikos“: ji susijusi su judesiu, šokiu ir žodžiu; ją reikia pačiam kurti ir įsitraukti ne kaip klausytojui, bet kaip dalyviui. Todėl maži vaikai žaidžia su muzikos instrumentais, patys ieško garsų, atlieka ritminius pratimus, ritmikos ir išraiškos judesius. Per kalbos ritmus, skanduotes ir rečitavimus, dainas, spontaniškus ir tikslingus judesius vaikai atranda ir išreiškia muzikines sąvokas. Ritmas – tik pradžia. Galutinis C. Orffo mokymo tikslas – kūrybiškas muzikavimas gebant improvizuoti.

 

C. Orffas daugiausia dėmesio skyrė muzikavimui, improvizavimui, kūrybiškumui ugdyti. Jo muzikinio ugdymo sistemos pagrindinis tikslas – per muzikos pažinimą ir kūrybą sužadinti geriausius vaiko asmenybės bruožus: dvasingumą, taurumą, gerumą, meilę bei pagarbą sau ir kitiems žmonėms. Ši muzikinio ugdymo sistema remiasi instrumentinio muzikavimo prioritetu. Siekdamas įgyvendinti savo pedagogines idėjas, Orffas ieškojo instrumentų, kurie maloniai ir gražiai skambėtų, kurie optimaliai suteiktų galimybę pradedančiųjų muzikinei saviraiškai, kuriais įmanoma išmokti groti per ganėtinai trumpą laiką ir nuo pirmųjų muzikos pamokų.

 

C. Orffas ieškojo instrumentų įvairiose pasaulio šalyse, atrinko tinkamiausius, kurių pavyzdžiu pradėti gaminti vadinamieji Orffo muzikos instrumentai. Jie patogūs, universalūs, pritaikomi įvairiems poreikiams: ksilofonai, varpeliai, metalofonai, timpanai, būgneliai, lėkštės, dūdelės, išilginės fleitos, specialiai suderinti styginiai – tai instrumentai, kuriais grodamas vaikas mažiausiomis pastangomis pasiekia rezultatą, spontaniškai pajunta garso grožį ir juo gėrisi.

 

C. Orffo instrumentai yra labai tinkami grupinėms improvizacijoms. Skirtingas muzikos instrumentų tembras, galimybė jį pasirinkti ir lengvai pakeisti sudaro sąlygas mokiniams pamokos metu išreikšti emocines būsenas, labiau suvokti neverbaliniais būdais perteikiamą emocinę informaciją. Mokytojas įvairiai gali organizuoti improvizacijas, derinti jas su klausoma muzika, judesiu, dainavimu ir pan. Pati muzikinė veikla tampa kūrybiniu procesu, svarbiu asmenybės augimui. Itin svarbi šio metodo sąlyga yra vaiko pozityvi emocija, aktyvus įsitraukimas į veiklą, naujo atradimas, saviraiškos džiaugsmas.
Muzikavimas grupėje (Orffo orkestras) padeda vaikams ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius: gebėjimą išklausyti, empatiškai jausti kitą, gebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpusavio santykius, pasitikėti savimi ir kitais.

 

Natūralūs vaikų judesiai – reikšmingas C. Orffo muzikinio lavinimo komponentas. Metodas skatina perteikti šokinėjimu, šuoliavimu, sukimusi ir bėgiojimu mokytojo ar mokinių žaismingai atliekamą muziką. Dėmesys kreipiamas į vaikų judesių įvairovę ir ritmo savitumus. Judesys atspindimas muzikos, o muzika – judesio. Siekiama natūralumo. Tikslingai lavinamas judesys ir gestai – taip ruošiami vaikai groti instrumentais. Pavyzdžiui, prieš grojant ksilofonu I ir V laipsnio ostinato abiem rankom, verta atlikti pratimą, kuris imituoja grojimą: kilnoti atpalaiduotas rankas kartu arba pakaitomis aukštyn į orą ir žemyn ant kelių.

 

C. Orffas ir jo sekėjai pripažįsta, kad svarbiausias veiksnys perteikti muziką yra klausa. Mokiniai skatinami įsiklausyti į aplinkos garsus bei juos analizuoti. Taip siekiama lavinti muzikinę klausą, kuri vėliau atvers kelią vaiko kūrybai.

 

C. Orffo nuomone, vienas iš svarbiausių muzikinės kultūros, muzikinio auklėjimo tikslų – skatinti vaiką nuo mažens pažinti muzikos pradžių pradžią, išmokti iš žodžio, ritmo, judesio sukurti elementariąją muziką. Jo nuomone, jei vaiko muzikiniame ugdyme nėra „elementariojo muzikavimo“ etapo, jei vaikas nepatiria, kaip kuriama muzika, tai tvirtų muzikalumo pagrindų neįmanoma sukurti. Todėl C. Orffo pagrindinis pedagoginis principas – kūryba yra tikslas ir būdas ugdyti žmogų. Tai muzikinio folkloro tradicijomis paremta muzika. Vaiko kūrybingumas ugdomas muzikuojant elementariais muzikos instrumentais, veikiant įvairiais būdais (varijuojant, improvizuojant, kuriant).

 

Orffo mokymo šaltinis – vaikų gimtosios kultūros muzika, taip pat – mokytojo gebėjimas improvizuoti ir žinios apie sukurtą muziką. Mokiniai stebi, paskui imituoja judesį, vokalinį ar ritminį motyvą, instrumentinį pasažą. Mušamųjų garsų dariniai dainuojami žodžiais arba neutraliais skiemenimis. Skatinama balsu ar instrumentais imituoti aplinkos garsus, melodijos, ritmo, harmonijos pavyzdžių žodynas tampa originalios kūrybos kūrimo pagrindu. Vaikams pradėjus rodyti didesnį supratimą apie muzikos raiškos elementus, mokytojo vaidmuo ilgainiui mažėja, vaikai ima mokytis vieni iš kitų. Orffo metodika skatina vaikų kūrybinį ir improvizacinį savarankiškumą. Orffo metodikos tikslas – dainas, melodijas paversti išbaigtais vokaliniais ir instrumentiniais kūriniais su savitu ritmu, melodijomis, akompanimentu.

 

Mokydamas ritmo pratimų Orffas pritaiko šnekamosios kalbos žodžius ir frazes. Išmokus rimuoti ilgesnių frazių rečitacijas, jos padeda vėliau identifikuoti ritminius darinius muzikos kūrinyje. C. Orffo instrumentai ir metodika sudaro sąlygas vaikams sugalvoti ir atlikti elementarias kompozicijas.
Pagal „Schulwerko“ pateikiamą sistemą, pirmasis muzikos mokymosi etapas yra kūrybiškai aktyvus vaikų susipažinimas su muzika – dainuojama, šokama, grojama. Antrasis etapas veda vaiką į muzikinį raštingumą – muzikos skaitymą ir užrašymą.

 

C. Orffo vienas iš svarbiausių metodo principų – „minimum pastangų – maksimum džiaugsmo“. Vaikai patiria džiaugsmą nesuvokdami, kad tikslingai parinkti instrumentai padeda vystyti reikalingus judesius ar raumenų grupes; kūno judesys, ritmas ir improvizacijas – viskas skatina psichomotorinį vaiko vystymąsi, akies – rankos koordinaciją, būtinus geresniam vaiko prisitaikymui ir ugdymuisi; grupinis muzikavimas leidžia diegti priimtino elgesio, bendravimo įgūdžius; fonetinė ritmika lavina kalbos organus ir stimuliuoja kalbos vystymąsi; dainavimas lavina intonavimą.
Pagrindinė C. Orffo idėja yra elementariu muzikavimu ugdyti bei įtraukti vaiką į muzikinę ir kūrybinę veiklą. Ši mintis persmelkė visą XX a. muzikos pedagogiką, reikšmingai praturtino muzikinio ugdymo priemonių arsenalą. C. Orffo pedagoginės idėjos turėjo įtakos ir kuriant Lietuvos muzikines ugdymo sistemas.

 

Pagal internetinius šaltinius ir žurnalų „GAMA“ medžiagą parengė
Jolanta Vaišvilienė

ORFFAS parengtas pagal:

http://inx.lv/c5Da
Žurnalas „GAMA“ nr. 3, 1993, Muzikos švietimo centras, p. 15
https://www.allianceamm.org/resources/orff-schulwerk/